Dar apie žvejybą

Žmona vyrui:
- Tavo draugas skambino.
- Ko norėjo?
- Prašė perduoti, kad žvejyba atidėta, baras inventorizacijai uždarytas.

Žvejys Petras atėjo pas žvejį Joną ir švilpia jam po langais. Švilpia, švilpia, o niekas neišeina. Po pusvalandžio Jono sūnus iškiša galvą pro langą ir sako:
- Tėtis šiandien į žvejybą neis, nes mama jam namuose leido gerti.

Pagauna Naujasis rusas auksinę žuvelę. Pavarto pavarto rankose, mato, kad maža ir paleidžia į vandenį. Auksinė žuvelė iškiša galvą iš vandens ir klausia:
- O kaip trys norai?
Naujasis rusas:
- Na gerai jau, prašyk ko nori...

Pagavo kartą senis auksinę žuvelę. Žuvelė ir klausia:
- Tavo boba gyva?
- Aha.
- Tada suvalgyk mane...

- Ką nors pagavai?- klausia praeivis žvejo.
- Aha,- liūdnai atsako žvejys, - pagavau vieną, ir įmečiau į upę.
- Turbūt mažas buvo?
- Aha, ūgio kaip tu ir toks pat įkyrus...

- Pone, jūs jau kelios valandos stebite, kaip aš gaudau žuvį. Kodėl pats nemeškeriojate?
- Neturiu laiko.

Bežvejojant vienam meškeriotojui žuvis nutraukė plūdę:
- Ar negalėtum paskolinti kamštį?- kreipėsi šis į kitą žveją.
- O iš ko Jūs nusprendėte, kad aš jį turiu?
- Iš nosies...

Ėjo žvejys ledu. Paslydo ir susitrenkė koją.
- Nesijaudinkite! - ramina vienas. - Mes jus pristatysime į artimiausią gyvenvietę, ten yra puikus jaunas gydytojas. Jis jums padės.
- Ačiū už paguodą.Tik tas gydytojas - tai aš.

Ką reikia valgyti, plaukiant laivu banguota jūra?
- Kas pigiausia.

Ramiajame vandenyne aptiktas ryklio ir auksinės žuvelės hibridas. Išpildo tris paskutinius norus.

Sėdi du žvejai, žuvį gaudo. Staiga vienam kažkas užkibo. Ištraukia, o ten undinė! Žvejys atidžiai apžiūrėjo, paėmė ir paleido. Pirmas žvejys pašoka ir klausia:
- Kodėl?
-O kaip? - atsako antras žvejys.

Sėdi čiukčis prie eketės, o šalia kalnas žuvies. Prieina geologas:
- Klausyk, čiukčia, duok žuvies.
- Negaliu, viršininkas barsis!!!
- O kas viršininkas?
- Taigi aš.
- Klausyk, viršininke, duok truputį žuvies!
- Imk kiek nori, man negaila.

Skaito tėtušis Petriukui Puškino pasakaitę apie žveją ir žuvytę: "Vieną kartą senis nuėjo prie mėlynos jūros pildyti senės pageidavimų, antrą, trečią…" Čia Petriukas ir neišlaikė:
- Tėti, o visgi seniokas truputį, na toks… Nenormalus visai…
- Kodėl?
- Tai ko jis kaip paskutinis liurbis pirmyn atgal laksto? Seniai tos žuvytės galėjo paprašyti naujos senės! Ir jaunesnės! Ir kad biusthalteris būtų trečio numerio...

Vienas žvejys patarinėja kitam, kaip per žvejybą apsiginti nuo uodų: - Reikia gerai įsitrinti stipriu vynu ir po to apsibarstyti smulkiu smėliuku. Uodai nutūps, prisisiurbs vyno ir pradės mėtytis akmenimis.

Metė senis tinklą į jūrą tris kartus, bet nepataikė...

Misteri, ir daug jau pagavote? - pasidomėjo kaimo berniokas atvažiavusio žvejo, kuris vienišas sėdėjo ant upelio kranto.
- Kol kas nieko, nors čia jau pratupėjau tris valandas.
- Tai jūsų reikalai jau ne tokie blogi, - pastebėjo berniokas. - Vienas atvykėlis čia praleido ištisas dvi savaites ir pagavo ne ką daugiau, nei jūs per tris valandas.

Psichiatrinės ligoninės ligonis atsinešė į palatą dubenį vandens, įmerkė į jį meškerę ir susikaupęs ėmė stebėti plūdę. Trinktelėjo palatos durys, įėjo gydytojas.
- Tyliau! - sudraudė jį ligonis.
- Na,kaip? Ar kimba? -viską supratęs tyliai sukuždėjo gydytojas.
Ligonis kreivai šyptelėjo:
- Gal išprotėjai? Argi dubeny būna žuvų?

Grįžta vyras iš žūklės. Paspaudžia skambutį ir laukia. Niekas neatidaro. Spaudžia dar kartą. Pagaliau duris atidaro pusnuogė žmona.
- Kodėl neapsirengusi? - ir tuo metu pamato kitą pusnuogį vyrą,- Ką tas čia daro?
-Žuvies parnešei? - pertraukia žmona jį.
- Na taip.
- Tai gerai, už mano nugaros stovi žuvies kepėjas.

Pigiai parduodu žūklės įrankius ir žvejybinę aprangą. Tel.: 756-45-26. Jei atsilieps vyriškas balsas, būtina pasakyti "Atsiprašome, suklydome rinkdami numerį".

Grįžta vyras namo iš darbo. Ant stalo raštelis:
"Mielasis, aš išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Meškerės kampe. Jei lydeka kainuos daugiau kaip 5 litai - nupirk ešerių."

Grįžta vyras namo iš žvejybos su didžiausiu šamu. Žmona kepa virtuvėje valgį ir žiūri televizorių.
- Petrai, atiduok savo žuvytes katei ir eik valgyti!

Sėdi prie tvenkinio jaunas ir senas žvejys. Sušalo, kad daugiau nebepajėgia iškęsti. Jaunasis siūlo:
- Einam, dėde, namo, esant tokiam orui, žuvys nekibs.
- Eik, jeigu tavo gera žmona, o manoji kimba prie bet kokio oro.